04 Aug APIE PYKTĮ
Pyktis yra natūrali organizmo reakcija į grėsmę, kuri aktyvina organizmo „kovinę parengtį“ prieš pavojų. Sukontroliuotas pyktas gali būti naudingas, nes suteikia drąsos, skatina imtis veiksmų kovoti prieš neteisybę.
Bet pyktis tampa problema, kai negalime jo valdyti – o jis valdo mus. Per ilgai jaučiamas pyktis išsunkia tiek emociškai, tiek fiziškai, sukelia sveikatos problemų. Nekontroliuojamas pyktis kenkia kognityvinio mąstymo ir sprendimų priėmimo efektyvumui.
Jaučiant pyktį mums sunkiau suprasti kito žmogaus požiūrį – sumažėja mūsų empatija, siaurėja mūsų požiūrio perspektyva, mes būname labiau linkę teisti kitus.
Kartais nevaldomas pyktis priveda prie nepagrįstų rizikų, agresijos ar nutrūkusių santykių.
Nors mes tikime, kad mūsų mintys unikalios, bet pykdami dažnai mąstome universaliai. Yra išskirti keli pyktį skatinančių minčių tipai:
a) Neteisingai paskirstančios priežastinį ryšį;
b) Katastrofizuojančios;
c) Perdėtai apibendrinančios;
d) Nepagrįstai reikalaujančios;
e) Provokuojantis „etikečių klijavimas“.
Pastarasis tipas labiausiai kenksmingas ir toksiškas, nes griauna santykius, skatina agresiją. Nors pyktis motyvuoja veikti ir suteikia drąsos, jis gali griauti ir naikinti. Tad labai svarbu išmokti jį kontroliuoti ir panaudoti strategiškai. Vienas veiksmingiausių būdų valdyti savo pyktį – valdyti savo mintis. Racionalus mąstymas mažina pyktį. Rekomenduojama naudoti šiuos būdus:
1. Nustatyti pykčio šaltinį. Šis metodas padeda mąstyti strategiškai. Kai pradedame mąstyti apie pykčio šaltinį, įsijungia už samprotavimą ir planavimą atsakinga smegenų dalis, o tai padeda „perjungti“ pyktį į produktyvumą.
2. Būti strategišku. Kontroliuoti emocijas. Klausti savęs – pyktis naudingas, ar ne? Panaudoti jį ar atsisakyti?
Pyktis labai energizuojanti emocija, todėl gali būti naudingas įrankis prieš atidėliojimą, delsimą imtis veiksmų.
3. Nuraminkite savo nervų sistemą. Pasivaikščiokite, pabėgiokite, pamedituokite. Giliai kvėpuokite – tai sumažina už baimes ir nerimą atsakingos smegenų dalies aktyvumą.
4. Sumažinkite kitus dirgiklius. Nepatogumas, skausmas didina pyktį. Pasistenkite susikurti komfortabilią aplinką.
5. Iš naujo perdėliokite pyktį paskatinusią „istoriją“. Pamąstykite apie jus supykdžiusio žmogaus istoriją? Gal jis kenčia, patiria stresą? Bandant suprasti jį – pyktis gali virsti empatija.
Taigi nereikia vengti pykčio – tiesiog reikia kontroliuoti reakciją ir mintis. Mokytis keisti mintis užtrunka, bet svarbiausiai išmokti save „sugauti“ turint pyktį provokuojančią mintį – tai pirmas žingsnis būti laisvu nuo pykčio įtakos.
Šaltiniai: https://www.wsj.com/articles/anger-management-for-an-angry-time-11593537602?mod=e2fb&fbclid=IwAR3sH8zS5kA831vh_-bI7mcC6zG5GBbj2rn4d4Cfx7DTrF__Z0By7MkztIo
Here’s what your anger is telling you — and how you can talk back
No Comments