Skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas ir dalyvavimas vaiko gyvenime pandemijos, karantino laikotarpiu

11 Aug Skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas ir dalyvavimas vaiko gyvenime pandemijos, karantino laikotarpiu

Šis laikotarpis, nerimas dėl savo ir artimųjų sveikatos, suvaržymai, karantinas yra neįprastas ir visiškai naujas reiškinys mūsų gyvenime.

Įsibėgėjus pandemijai daugelis valstybių pradėjo skelbti grėsmingai augančių skyrybų, šeimos ginčų skaičius. Kaip tai atsiliepė Lietuvoje? Statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis, skyrybų skaičius Lietuvoje, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu sumažėjo (2019 – 663, 2020 – 432 atvejai)[1], tai be abejo galėjo įtakoti ir įsigaliojęs naujas teisinis reguliavimas dėl privalomos mediacijos taikymo šeimos ginčuose prieš kreipiantis į teismą ir pasikeitęs, prisitaikęs prie situacijos, teismų darbas (dokumentų priėmimas nuotoliniu būdu ir t.t.). Todėl realią situaciją ir ją atspindinčius duomenis bus galima pamatyti ir vertini nuo rugsėjo mėnesio.

Bet kokiu atveju priverstinis „užsidarymas“ namuose smarkiai pakeitė šeimos narių gyvenimus: namai virto ofisais, darbo vietomis, mokyklomis, be galimybės gauti vaiko priežiūros pagalbą iš šalies (senelių, auklių, darželių ir pan.). Tai padidino įtampą tarp šeimos narių. Taip pat buvimas kartu ilgesnį laikotarpį, o ne tik pora valandų vakarais, savaitgaliais ar švenčių atostogų metu, sąlygojo natūraliai išaugusios trinties, neretai peraugančius į susidūrimus, nuolatinius priekaištus vienas kitam, kartais nuvedančius į krizines situacijas ir santykius, kai galvoje pradeda kirbėti mintys – „nėra prasmės“, „daugiau negaliu kentėti“ – būsenos. Kai kurie sutuoktiniai, nusprendę nutraukti santuokas, taip pat santuokos nutraukimą įvardino, kaip sprendimą, kuris jau turėjo būti priimtas anksčiau, bet pritrūko laiko, gal drąsos sau ir kitam pasakyti, kad faktiškai, kaip šeima, jie jau nebeegzistuoja.

Kitas naujas iššūkis, su kuriuo susidūrė skyrium gyvenantys tėvai – bendravimas su skyrium gyvenančiu vaiku ir dalyvavimas jo gyvenime. Daugelis teismų sprendimų, taikių tėvų susitarimų nenumatė skyrium gyvenančio vieno iš tėvų ir vaiko bendravimo išimtinomis sąlygomis. Reikalavimas laikytis karantino, socialinio atstumo, daugeliui tėvų sukėlė klausimų, kaip užtikrinti vykdyti, ar galima vykdyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą susitinkant fiziškai.

Kaip jau buvo minėta ši situacija buvo nepažįstama mums visiems, tai, kas nežinoma, nesaugu kelia nerimą, kelia nerimą, ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Bet svarbu nepamiršti, kad kas benutiktų, vaikams žinojimas, kad jis mylimas, juo rūpinasi abu tėvai, nesvarbu ar jie gyvena kartu, padeda lengviau „nuimti“ nerimus ir baimes. Kai kuriems tėvams, suprantantiems, kad vaiko gerovė, emocinė būsena, sveikata ir saugumas yra svarbiausia, pavyko adaptuotis ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių (pvz. vienas iš jų tam tikrą laikotarpį bendravimas virtualiu būdu – skype, zoom platformose ir pan). Be abejonės nemažai daliai tėvų bendravimas virtualiu būdu tapo dideliu iššūkiu: susikurti el. paštus, parsisiųsti, instaliuotis programėles, kuriomis iki tol neteko naudotis, visa tai daugelį tėvų net labiau suvienijo, nei iki tol buvo jų santykiai.

Tačiau ne visiems pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Kai kuriais atvejais, karantinas, suvaržymai, reikalavimas laikytis socialinio atstumo, tapo įrankiu apriboti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimą.

Neretai skyriumi gyvenančių tėvų tarpusavio santykiai yra įtempti. Papildomos, nenumatytos, stresinės situacijos tą įtampą gali dar labiau padidinti. Daugeliui tėvų pandemijos metu buvo sudėtinga rasti sprendimus, kaip užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu ar mama. Sudėtinga būtų rasti tokią tėvų sudarytą taikos sutartį ar teismo sprendimą, kuriame jau būtų buvęs aptartas bendravimas esant tokioms situacijoms.

Visa tai buvo nauja tiek tėvams, tiek vaikams, tiek šioje srityje dirbantiems specialistams. Kadangi jau ne vienerius metus dirbame su besiskiriančiais, skyrium gyvenančiais tėvais, padėdami jiems rasti geriausius vaiko interesus atitinkančius sprendimus, pateikiame keletas patarimų, kaip galima užtikrinti vaiko, kurio tėvai gyvena skyriumi,  gerovę pandemijos metu:

1. Sveikata svarbiausi – užtikrinti savo ir artimųjų saugumą

Laikykitės siūlomų, priimtų saugumo užtikrinimo būdų. Kartais vienas iš tėvų griežtai laikosi nustatytų saugumo reikalavimų (kaukės nešiojimas, dažnas rankų plovimas, socialinis atstumas, viešų vietų vengimas ir pan.), tuo tarpu kitas lankosi viešose vietose, skeptiškai vertina įvairius suvaržymus. Nepamirškime, kad turite siekti išlikti saugūs patys ir užtikrinti reikiamą saugią priežiūrą vaikams. Pasikalbėkite apie savo nerimus, prašymus vienas kitam laikytis nustatytų rekomendacijų ir vertinkite tai ne kaip vienas kito kontrolę, o kaip atsakingą požiūrį į vaiko, savo bei savo aplinkinių gerovę ir saugumą.

2. Būkite pasiruošęs atsakyti vaikams į visus su pandemija, atsiradusiais suvaržymais susijusius klausimus

Tai yra naujas reiškinys, įvykis visų mūsų gyvenime. Vaikai girdi daug įvairios informacijos tiek iš žiniasklaidos priemonių, tiek iš draugų ar ugdymo įstaigų specialistų. Daugelis jiems svarbių renginių, užsiėmimų yra atšaukiami. Jiems gali būti sunku suprasti skirtingai pateikiamas, vertinamas informacijas, susitaikyti su priverstiniais pasikeitimais, visa tai gali kelti nerimą ir baimę, kartais pyktį. Būkite pasiruošęs padėti suprasti, paaiškinti. Bendras tėvų požiūris, vieningai atsakingi veiksmai, informacijos pateikimas atsakymas į rūpimus klausimus, padės vaikui pasijusti saugesniam.

3. Laikykitės įsipareigojimų, įprastos rutinos

Esant galimybei, laikykitės iki tol buvusios ir įprastos bendravimo su vaiku tvarkos. Kai dėl tam tikrų aplinkybių: sveikatos problemų, privalomos savi-izoliacijos; sutartyje, teismo sprendime numatytų sąlygų (pvz.: vaiko paėmimas iš ugdymo įstaigos, bendravimas viešoje vietoje ir t.t.,), įprasta tvarka sunkiai įgyvendinama arba neįgyvendina visai, reiktų ieškoti sprendimo. Bendradarbiaujantys tėvai padeda vaikui jaustis saugesniu. Kai susitarti sunku, visada yra galimybė gauti pagalbą. Daugelyje savivaldybių veikia bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose yra teikiamos mediatoriaus paslaugos, tai yra neutralaus, nešališko specialisto, padedančio ieškoti taikaus susitarimo. Kai dėl karantino, socialinės distancijos reikalavimo ar kitų aplinkybių su specialistais nėra galimybių bendrauti tiesiogiai – paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu, pasitelkiant tėvams priimtinus bendravimo būdus (konferencinis skambutis, skype, zoom ir pan.). Svarbu nepamiršit, kad vengimas, nenoras spręsti situacijos, esant ir taip įtampą didinančioms aplinkybėms, augina nerimą, įtampą, kuri gali išsiveržti, kaip ugnikalnis pykčiu, kaltinimais ir kitais stipriais „koviniais“ veiksmais.

4. Prisitaikyti prie situacijos

Daugelis tėvų turėjo sutartas ir įprastas pareigas – vežiojimas į būrelius, mokyklas ir pan., pasikeitus situacijai, siekite šias veiklas pakeisti kitomis – jeigu vaikas negali matytis su skyrium gyvenančiu tėvu fiziškai – išbandykite naujus bendravimo būdus (skype, messanger, zoom ir t.t.), virtualioje erdvėje galima rasti daug puikių patarimų, ką galima su vaiku nuveikti virtualiai bendraujant – žaidimai, pokalbiai, pusryčiavimas, vakarieniavimas ir kitos įprasto veiklos galimos ir nesant fiziniam kontaktui.

Daugelio tėvų ekonominė situacija, finansinė būklė pasunkėja, kai kurie netenka darbo. Tai gali atsiliepti ir vaiko poreikių tenkinimui, išlaikymo mokėjimui. Bandykite suprasti tą situaciją ir aptarti kitus galimus sprendimo būdus, kaip šiuo sudėtingu finansiniu laikotarpiu užtikrinti vaiko poreikius.

5. Būkite atviri vienas kitam, kaip tėvai ir veikite bendrai

Bendraudami tarpusavyje, tėvai vieno iš tėvų rūpestį dėl saugių sąlygų sudarymo, siekiant užtikrinti vaiko sveikatą, rekomendacijų laikymosi, turėtų vertinti ne kaip kontrolę vienas kito atžvilgiu, bet, kaip normalų susirūpinimą ir norą žinoti. Taip pat svarbu aptarti galimas situacijas, kai vienas iš tėvų dėl sveikatos problemų, negalės pasirūpinti vaiku, kas tuo metu prižiūrės vaiką. Tai ypač aktualu tam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta gyvenamoji vieta, tai yra – turėti „atsarginį planą“, kurį žinotų ir skyrium gyvenantis tėvas/mama.

Tokiomis situacijomis, tėvai labiau nei gyvenant įprastu gyvenimo ritmu, turi susikoncentruoti į vaiko poreikius, jo interesus ir ieškoti sprendimų, o ne kelti papildomas problemas. Daugelio institucijų (vaiko teisių skyrių, socialinių darbuotojų, teismų darbas) tokiomis situacijomis irgi tampa kitos, atsiranda tam tikrų suvaržymų skubiai sureaguoti, organizuoti posėdžius ir panašiai. Todėl kilus sunkumams, pabadykite pirmiausiai nekelti savo reikalavimų, kaltinti, o išgirsti ir įsiklausyti į kito tėvo argumentus, nerimus, išsakyti savo nerimus, argumentus ir ieškoti galimo naujo sprendimo. Nepavykus, galima kreiptis pagalbos.

Svarbiausiai – būkite kantrūs. Situacija nepasikeis per naktį, kartais rasti sprendimą, atsiradus naujoms aplinkybės, reikia laiko, bendravimo, įsiklausymo, supratimo, o tai gali užtrukti.

Nepavykus susitarti patiems – kreipkitės pagalbos. Mediacija yra taikus nesutarimų, nuomonių skirtumo, konfliktų sprendimo būdas, padedant žinias, kompetencijas ir patirtį turintiems specialistams. VšĮ Biuras Pactum teikia mediacijos paslaugas ir padeda tėvams susitarti Vilniuje, Alytuje, Šakiuose, Šalčininkuose, Ukmergėje, nuotoliniu būdu visoje Lietuvoje.

[1] https://osp.stat.gov.lt/covid-19-statistika/itaka-gyventojams/gyventojai